Turizmas ir ...: Kamo turizmas Lietuvoje

Pastaraisiais metais Lietuvoje itin išpopuliarėjo kaimo turizmas. Tikrai ne visi lietuviai per atostogas skuba prie Baltijos jūros ar vyksta į užsienio šalis – daugelis jų lieka ilsėtis Lietuvoje, pamėgtoje ar kasmet vis kitoje kaimo turizmo sodyboje. Tokios sodybos dažniausiai yra netoli vandens telkinių – ežerų ar upių, o jų šeimininkai savo svečiams gali pasiūlyti įvairiausių pramogų – pradedant pirtimi ar sauna, kubilu po atviru dangumi, kuriame nesibaiminant sušalti galima kuo smagiausiai teškentis net ir spaudžiant didžiausiam šalčiui (o kokia romantika, kai dangus nusėtas žvaigždėmis!), baigiant krepšinio ir tinklinio aikštelėmis, dviračiais, pasiplaukiojimu valtimis ir baidarėmis. Laikas tokiose sodybose tikrai neprailgsta.

Kaimo turizmas yra sudėtinė Lietuvos turizmo dalis. Lietuvoje kaimo turizmas įtrauktas į Turizmo Įstatymą, Lietuvos turizmo generalinį planą, Nacionalinę turizmo bei kaimo socialinės raidos ir gyventojų užimtumo programas. Rengiama kaimo turizmo plėtros programa. Kaimo turizmas pažymėtas ir Europos komisijos “Klausimyne Lietuvai” ir Europos kaimo vietovių chartijoje. Pasaulinės turizmo tendencijos yra nukreiptos į turizmo produkto kokybės gerinimą.

Kaimo turizmas iš esmės kitokia ir iki šiol kaimo žmonėms neįprasta veikla, kuri pagrįsta ne gamyba, o paslaugų teikimu. Tai mažas, bet sparčiai augantis ekonominis sektorius. 2006 m. sausio 1 d. registruotų kaimo sodybų buvo 494. 2006 m. liepos 1 d. kaimo turizmo paslaugų teikėjų buvo 531. Sodybų skaičius auga kasmet, bet jų augimui ir plėtrai trukdo prasti vadybiniai gyventojų sugebėjimai, prastos užsienio kalbų žinios, nepakankama kaimo infrastruktūra (privažiavimai, vandens tiekimas, nutekamojo vandens apdorojimas, interneto prieiga, kt). Turėtų stiprėti ir kaimo turizmo rinkodara. Kaimo turizmo paslaugų pasigendama Lietuvos pasienio vietovėse, šalies nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose. Kaimo turizmas nepasirengęs priimti neįgalius turistus.
Didžioji dalis dabartinių kaimo sodybų – iš sovietinio kaimo, dauguma jų apsilankantiems kaimo turizmo mėgėjams nėra itin įdomios. Sodyboms trūksta specializacijos, išskirtinumo. Turi būti formuojamas naujas kaimo turizmo įvaizdis – naujos arba restauruotos sodybos, išlaikančios senosios statybos tradicijas, pastatytos iš rastų, medžio ar akmens infrastruktūrą. Kaimo turizmo sodyboms įrengti dar mažai panaudojami dvarai, vėjo ir vandens malūnai, kiti nenaudojami kaimų ir miestelių pastatai.

Kaimo sodybų tinklas yra nedidelis. Daugiausia kaimo turizmo sodybų yra Utenos apskrityje. Nors Švenčionių rajono gamta yra labai unikali, kaimo turizmo sodybų čia yra mažai. Lietuvos vartotojų instituto užsakymu Rinkos analizės ir tyrimų grupė RAIT atliko sociologinį tyrimą, kuris parodė, kad kaimo turizmo paslaugas vartotojai įvertino geriausiai iš Lietuvoje teikiamų turizmo paslaugų ir suteikė joms 8,52 balo iš 10 galimų. Tipinis kaimo turizmo paslaugų vartotojas – iki 34 metų amžiaus, turintis aukštąjį išsilavinimą, gaunantis daugiau, negu 600 litų vienam šeimos nariui per mėnesį ir gyvenantis didmiesčiuose.
Lietuvos ir užsienio turistų poreikis poilsiauti kaimo sodybose nuolat didėja, tačiau kaimo turizmo paslaugų pasiūla, kokybė ir įvairovė nėra pakankama. 2007-2013 m. teikiant paramą didelį dėmesį numatoma skirti kaimo turizmo paslaugų kokybės ir šių paslaugų įvairovės gerinimui. Čia keliami tokie tikslai: didinti kaimo turizmo sodybų patrauklumą bei nakvynės vietų kaimo turizmo sodybose skaičių, kurti naujas sodybas, puoselėjant lietuviškas architektūros tradicijas.

Paklausa sodybų auga, tačiau jos negali patenkinti visų norinčių klientų. Neregistruotos sodybos jokios informacijos neskelbia ir neplatina. Problema ta, jog kaimo sodybose neužtenka apgyvendinimo vietų, ir jų teikiamos paslaugos nepatenkina poilsiautojų.

Populiariausios kaimo turizmo sodybos, pirtys.